Kovo mėnesį visame pasaulyje minimos trys svarbios aplinkosaugos datos, simboliškai sekančios viena po kitos: kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena, kovo 21-oji – Tarptautinė miškų diena, o kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena.
Šios dienos primena apie gamtos išteklių, ekosistemų ir atsakingo žmogaus santykio su aplinka svarbą. Jos kviečia susimąstyti, ką kiekvienas galime padaryti, kad gyventume švaresnėje ir tvaresnėje aplinkoje.
Siekdami pagilinti žinias aplinkosaugos tema, kovo 23 d. II–IV klasių mokiniai dalyvavo paskaitoje „Baltijos jūra ir klimato kaita: nuo srovių iki krabų“, vykusioje Klaipėdos universitete. Paskaitą vedė universiteto dėstytojos.
Paskaitos metu mokiniai sužinojo, kaip globalūs klimato pokyčiai veikia vieną jautriausių pasaulio jūrų ekosistemų – Baltijos jūrą. Remiantis 2024 m. duomenimis, mokslininkai teigia, kad Baltijos jūra šyla sparčiau nei daugelis kitų pasaulio jūrų. Dėstytojos paaiškino, kas yra klimatas, kaip jis keičiasi, kokie veiksniai lemia klimato kaitą ir kokią įtaką ji daro gamtai bei žmogaus gyvenimui.
Didelis dėmesys buvo skirtas ir invazinėms augalų bei gyvūnų rūšims. Dėstytojos pristatė, kokį poveikį šios rūšys daro mūsų ekosistemai, kuo jos pavojingos ir kaip galima prisidėti prie jų plitimo prevencijos.
Paskaita buvo naudinga ir prasminga. Ji skatino mokinius domėtis klimato kaitos ir aplinkosaugos problemomis, ugdė kritinį mąstymą, atsakomybę už aplinką ir supratimą, kad kiekvieno iš mūsų sprendimai turi reikšmės planetos ateičiai.