Whatansu patyriminėje stovykloje jaunimo klasių moksleiviai rugsėjo 8-10 dienomis išgyveno patirčių, kurių nesitikėjo nė vienas. Atvykę buvome supažindinti su griežtomis taisyklėmis: jokių telefonų, cigarečių, garintuvų ar atsivežto maisto, todėl viską turėjome palikti saugiai dėžėje, kad galėtume pradėti stovyklauti. Netikėta žinia – valgiaraštis stovykloje griežtai vegetariškas, tačiau netrukus supratome, kad išankstinė nuostata buvo neteisinga, kadangi prieskonių ir ingredientų įvairovė kaskart maloniai stebindavo gomurį ir energijos tikrai pakakdavo visai dienai, kupinai išbandymų ir veiklų. Veiklos buvo įvairiausios: nuo tylos žygio mišku, kur už kiekvieną ištartą žodį visa komanda turėjome grįžti 50 žingsnių atgal iki pasitikėjimo praktikos, kai užrištomis akimis buvome vedami matančio porininko per samanas ir brūzgynus. Rytais mankštinomės ir maudėmės gaiviame Asvejos vandenyje. Vakarais žaidėme žaidimus ir klausėmės jaukios bardų muzikos akustinėje aplinkoje, sėdėjome prie laužo ir mėgavomės stovyklos vadovų padovanotais sausainiais, kurie suteikė džiaugsmo visiems daugiau negu įprastai, kadangi buvo „uždraustas“ ir per porą dienų pasiilgtas maistas. Paskutinę dieną Vykintui suėjo 16 metų ir stovyklos vadovai nustebino gardžiu vegetarišku pyragu, ir sveikinimu, praturtintu gitaros skambesiu. Baigiantis stovyklai visi turėjome įvardinti, kaip jautėmės atvykę ir išvykdami: maloniai nustebino tai, kad pradinį nepasitenkinimą ir pasipriešinimą dėl griežtų taisyklių keitė vienybės ir dėkingumo dvasia. Nuoširdžiai dėkojame visai WHATANSU komandai, ypač vadovėms Jurgai ir Rūtai bei, žinoma Rokui, Gintarei ir Jonui už tikrumą ir nuoširdų dėmesį.
